Menu Close

Užgavėnės – už karantininių langų

Šaltos ir trumpos žiemos dienos. Nurimusi gamta miega po storu sniego apklotu. Lėtai slenka žiemos dienos. Lyg laikas būtų sustojęs. O kai nusigiedrina, taip ramu tarsi visa būtų išmirę. Vienintelė saulė juda vėjų išpustytame danguje, su kiekviena diena atkakliau kopdama vis aukščiau ir aukščiau. Tiesa, ką dieną ištirpdo, tą naktį šaltis dar smarkiau sukausto. Juk vasaris – šalčiausias metų mėnuo. Bet ir paskutinis žiemos pasispardymas.
Dienos jau ilgėja, o joms ilgėjant daugėja rūpesčių. Artinasi sunkiausias žemdirbiui metas. Teks stipriau susiveržti diržą, pataupyti jau aptirpusias maisto atsargas pavasariui, kad nepristigtų jėgų žemei įdirbti.
Tokiu metų laiku lietuviai švenčia Užgavėnesvieną didžiausių metų švenčių. Užgavėnių dieną stengtasi prisivalgyti visam gavėnios metui. Valgydavo daug ir sočiai. Būdavo sakoma: „Kas Užgavėnėse sotus, tas bus sotus ištisus metus“. Per dieną valgydavo 12 kartų, kad kiekvienas metų mėnuo būtų derlus, kad šeimyna nealktų ar nepristigtų mėsos. Nepratusiam tiek per dieną suvalgyti nėra lengva, todėl kai kuriose Lietuvos vietose pradėdavo „ruoštis“ jau prieš savaitę – ketvirtadienį valgydavo keturis kartus, penktadienį – penkis, šeštadienį – šešis ir taip vis daugiau ligi Užgavėnių.
Daugelis tikriausiai mano, kad pagrindinis Užgavėnių patiekalas – blynai. Blynams, kepamiems iš įvairių rūšių grūdų, buvo teikiama ta pati reikšmė, kaip ir Kūčių vakarienės „kūčiai“, t.y., šis valgis skirtas protėvių vėlėms. Užgavėnių blynų stengėsi prikepti gerokai daugiau, nei reikia šeimynai – kad liktų ir „svečiams“ pavaišinti. Tie „svečiai“ – kaukėti, kuproti, kailiniuoti persirengėliai žydais, čigonais ar dar kaip kitaip vadinami. Jie tikriausiai ir buvo mirusių protėvių personifikacija. Taigi mirusiųjų valgis – mirusiems.
Dar vienas tradicinis, galbūt net senesnis už blynus Užgavėnių valgis – žemaičių šiupinys. Jis dažnai verdamas su kiauliena, kai kur į jį dedant kiaulės uodegą arba prie šiupinio patiekiama kiaulės galva. Šis patiekalas patenkina abu Užgavėnių vaišių reikalavimus – valgyti grūdus ir valgyti riebiai bei mėsiškai. Kai kur buvo valgomi ir lašiniečiai, vėdarai, virtiniai, kiaušinienė ar net makaronai, tačiau visi šie patiekalai reikšme bei paplitimu nė iš tolo neprilygsta blynams ar šiupiniui.
Būta ir daugiau įdomių Užgavėnių papročių. Sūpuokles įtaisydavo klojimuose ar daržinėse, susirinkdavo ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Mažyliams Užgavėnių dieną tėvai kabindavo sūpuokles troboje po balkiu. Per Užgavėnes tėvai vaikus paragindavę kuo ilgiau lauke siausti (parengta pagal – A. Vaicekauskas „Užgavėnės Lietuvoje“).

Lai karantino ribojimai nesutrukdo Jums smagiai sutikti Užgavėnes namuose – linkime sočios vakarienės, smagaus nusileidimo nuo kalniuko ir būtinai pasisupkite!