Menu Close

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

L/d „Rūtelė“ vizija: saugioje, estetiškoje įstaigos aplinkoje tenkinti prigimtinius ugdytinių kultūros, etninius, etinius,  socialinius, pažintinius poreikius, kokybiškai ugdyti savarankišką, gebančią sėkmingai mokytis mokykloje ir gyventi žinių visuomenėje asmenybę.
L/d „Rūtelė” misija: įgyvendinti švietimo politiką, teikiant kokybiškas švietimo paslaugas, atsižvelgiant į vaiko galimybes ir poreikius bei palaikant glaudžius ryšius su ugdytinių tėvais, mokykla, visuomene.
L/d „Rūtelė” vertybės. MES: atskleidžiame ugdytinių meninius gebėjimus, propaguojame sveikatinimo ir sporto dvasią, ugdome pilietiškumą ir tautiškumą, mokome ekologiško gyvenimo būdo, skiepijame gamtosauginius įgūdžius, suteikiame tyrinėjimo ir atradimų džiaugsmą.
L/d „Rūtelė” filosofija.  Kiekvienas vaikas – stebuklas! Nuo pasaulio pradžios tokio nebuvo, tokio kito nebus iki pat pabaigos (Pablo Casals)

Prioritetinė įstaigos veiklos sritis – darnaus vystymosi įgūdžių formavimo programa „Darni mokykla“.
Įstaigoje vykdomos neformaliojo (ikimokyklinio ir priešmokyklinio) ugdymo programos.
Vaikai gali lankyti šokių, pop-choro, pramoginių šokių, krepšinio, futbolo, robotikos, išilginės fleitos būrelius.

Lopšelis-darželis „Rūtelė“ dalyvauja:

  • darnaus vystymosi įgūdžių formavimo programoje „Darni mokykla“;
  • Lietuvos EKO mokyklų tinklo projektinėse veiklose;
  • fizinį bendruomenės aktyvumą skatinančioje programoje „Aktyvi mokykla“;
  • ilgalaikio sveikos gyvensenos ugdymo projekto „Sveikatiada“ veiklose;

Įstaiga vykdo ilgalaikes tikslines smurto ir patyčių prevencijos bei intervencijos vykdymo programas („Vienas iš penkių“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“, „Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa“, Sveikos gyvensenos ugdymo mokyklose programa „Vaikų darželis“), jas integruojant į ugdymo procesą.

VAIKŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 Aplinka

Aplinka  priderinama  prie nuolat kintančių vaikų interesų ir galimybių. Kiekvienoje grupėje yra priėmimo-nusirengimo patalpa, kurioje kiekvienam vaikui skirta spintelė daiktams laikyti, suoleliai, kad būtų lengviau vaikus aprengti ir nurengti, skelbimų lenta tėvams informuoti, vieta, skirta vaikų meniniams darbams eksponuoti. Grupės patalpos skirtos vaikų ugdomajai veiklai ir maitinimui organizuoti, vaikai miega atskiroje patalpoje, įrengtos atskiros tualeto-prausyklos, virtuvėlės patalpos. Prausykloje kiekvienam vaikui skiriama pakaba rankšluosčiams veidui, kojoms pasikabinti ir vieta susidėti burnos skalavimo ir dantų valymo priemones. 1 praustuvė skiriama  penkiems vaikams. Ankstyvojo amžiaus vaikai, atsižvelgiant į individualius gebėjimus, naudojasi naktipuodžiais. Vaikams nuo 2,5/3 metų skiriami unitazai. Darželio, priešmokyklinės grupių vaikams įrengtos atskiros tualeto kabinos mergaitėms ir berniukams. Įstaigoje meninei veiklai skirta muzikos salė, kūno kultūros valandėlėms, kt. Lauke įrengtos žaidimų aikštelės, smėlio dėžės skirtos vaikų žaidimams, tyrinėjimams lauke.

Vaikų dienos režimas

Visų lopšelio-darželio grupių veikla organizuojamą pagal dienotvarkę. Dienotvarkė nustato grupės veiklų eiliškumą ir apibrėžia jų laiką. Dienotvarkė numato: ugdomųjų veiklų laiką (rytines mankštas, kūno kultūros, muzikines veiklas), pusryčių, pietų, pavakarių laiką, pasivaikščiojimų lauke laiką, miego laiką.  Dienos režimo aprašymas skelbiamas tėvų informavimo lentose.

Ugdomosios veiklos organizavimas

Visus mokslo metus ugdymo veikla su vaikais organizuojama pagal savaitinius teminius planus, kuriuos grupių pedagogai sudaro kiekvienai dienai. Savaitės temos – tai tarsi gijos, jungiančios patyrimą, išgyventus atradimus, literatūrinius, meninius bandymus, eksperimentus, žaidimus. Nagrinėdami temas, vaikai įgyja kasdieniniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinų socialinių, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninės raiškos, kalbinių, loginio mąstymo kompetencijų. Temai numatyta savaitė, tačiau jos nagrinėjimui gali būti skirtas ilgesnis arba trumpesnis laikotarpis, jeigu pedagogai mano, kad trūksta arba per daug laiko temos kompetencijoms įgyti. Parinktas arba pasiūlytas vaikų temas pedagogai kūrybiškai pritaiko prie realių įstaigos sąlygų, vaikų amžiaus, numato ugdymo perspektyvas, skatina vaikus ne tik pažinti, atrasti, bet ir išgyventi, išreikšti, kurti.
Organizuojant ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymą ( 1,5-3 metų), atsižvelgiama į pagrindines keturias vaikų raidos sritis:  socialinę ir emocinę,  fizinę, pažinimo,  kalbos.  Vaikai iki 3 m. mokomi pasitikėjimo jį globojančiais suaugusiais, ugdoma emocinė vaikų raiška, savireguliacija, vaikas mokomas žaisti kartu/šalia su kitais vaikais, pratinamas būti ir gyventi grupėje, tobulinami savitarnos įgūdžiai, lavinami jo smulkieji judesiai, tobulinama akies ir rankos judesio sąveika. Mokomasi išlaikyti pusiausvyrą, kai judriame žaidime dirba ir rankos ir kojos, ugdomas dėmesio išlaikymas, žaidžiami vaizduotės reikalaujantys žaidimai. Didelę veiklos dalį sudaro komunikavimo įgūdžių tobulinimas: vaikai mokomi suprasti vis sudėtingesnę ir abstraktesnę kalbą, skatinami vartoti nesudėtingus trijų/keturių žodžių sakinius, kviečiami dalyvauti neilgame pokalbyje su vienu ar keliais asmenimis.
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje visa veikla organizuojama pagal penkias kompetencijas (pažinimo, socialinę, sveikatos saugojimo, komunikacinę, meninę) bei 18 pasiekimų sričių.  Sveikatos saugojimo kompetencijai priskiriamas gebėjimas būti aktyviam, judriam, saugiai elgtis, mokomasi pajusti ir valdyti savo kūną, ugdomi sveikos gyvensenos poreikiai ir įgūdžiai. Ugdant komunikacinę kompetenciją, vaikai mokomi klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais. Labai svarbi socialinė kompetencija – vaiko gebėjimas suvokti save ir kitus, savo vietą šeimoje, grupėje, ugdomas gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti, spręsti kasdienes problemas, įveikti gyvenimo sunkumus, padėti sau ir kitiems. Pažinimo kompetencija skatina vaikus domėtis viskuo, kas yra aplink, moko kritiškai mąstyti, taikyti įvairius pasaulio pažinimo būdus, suteikia žinių apie žmones, gamtinę ir kultūrinę aplinką. Meninės kompetencijos ugdymas  padeda vaikams  pajusti pradinį sąlytį su meno procesu, jie laisvai eksperimentuoja įvairia piešimo technika, kuria grupinius darbelius, panaudoja daug gamtinės medžiagos, aplikuoja, lipdo ir ieško įvairių raiškos būdų, muzikuoja, žaidžia vaidybinius ir siužetinius žaidimus, persikūnija į personažus.
Du kartus per savaitę kiekvienai grupei įstaigos salėje vyksta muzikinės valandėlės pagal meninio ugdymo mokytojo paruoštus planus. Kūno kultūros valandėlės visų įstaigos grupių vaikams vyksta du kartus per savaitę. Visų grupių vaikai kas rytą atlieka bendras muzikines arba individualias grupėje rytines mankštas salėje, grupėje arba lauke. Atsižvelgiant į oro sąlygas, vaikai du kartus per dieną žaidžia lauke. Veikla lauke daugiausiai yra susijusi su stebėjimais, tyrinėjimais apie artimiausioje aplinkoje esančius augalus, gyvūnus, gamtos objektus ir reiškinius. Vaikai lauke žaidžia judrius, sportinius  žaidimus, važinėja dviratukais, paspirtukais, žaidžia žaidimus su smėliu ir vandeniu smėlio dėžėse.
Vyresniųjų, priešmokyklinių grupių vaikai daug keliauja po Plungės miestą bei kraštą. Visoms amžiaus grupėms organizuojamos edukacijos, išvykos, įvairūs renginiai.